Kačerginė

Kačerginės miestelis - Kauno rajono panemunės puošmena – įsikūręs kairiajame Nemuno upės krante, apie 16 km į vakarus nuo Kauno. Funkcinė miestelio paskirtis - rekreacinė - kurortinė, žemės ūkio veikla neužsiimama dėl smėlėto grunto. Miškininkystė nevystoma, tačiau verčiamasi gyvulininkyste, augalininkyste. Miestelis įsikūręs kalvotoje vietovėje, apaugusioje spygliuočių (daugiausia – pušų) miškais.

Kačerginė - vienas jauniausių LR miestelių. Miestelio statusas jai buvo suteiktas 1997m., 1999m. LR prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas (autorius A. Každailis). Šiuo metu Kačerginėje registruota apie 750 gyventojų, tai pati mažiausia pagal plotą (147 ha) ir gyventojų skaičių Kauno rajono seniūnija.

Kačerginės istorija

1955 – 1957m. Kačerginėje buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Radiniai – geležies amžiaus akmeniniai kirvukai, keramikos fragmentai ir žirgų kaulai. Manoma, jog čia buvusi žirgų laidojimo vieta. Kačerginės apylinkių smelėta, netinkama žemdirbystei dirva lėmė vėlyvą jos apgyvendimą. Manoma, kad pirmi gyventojai (kelios žvejų šeimos) čia atsikėlė XIXa. antroje puseje.

Miestelio vardo kilmė aiškinama dvejopai: vieni jį sieja su ūkininku Kačergiu, kiti – įrankių kačerga. XXa. pr. Kačerginės vietovardis dar nebuvo įteisintas. Priešingai, XXa. trečio dešimtmečio pradžioje Lietuvos vyriausybės vietovardžių komisija nutarė ją pavadinti Pušilu, šis pavadinimas buvo fiksuotas kai kuriuose to meto žemėlapiuose, tačiau neprigijo.

Nuo pat XXa. pr. Kačerginė ėmė garsėti kaip vasarvietė. Sveika, graži aplinka, sausas pušyno oras traukė pirmuosius vasarotojus. 1906m. Kačerginėje vasarojo rašytojas J.Biliūnas, čia parašęs apsakymus „Brisiaus galas“ ir „Juozapota“. Kiti garsūs to meto vasarotojai – prof. J.Jablonskis, kompozitoriai S.Šimkus ir J.Naujalis.

Sparčiai miestelis ėmė augti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. 1933m. Kačerginei suteiktas oficialus vasarvietės statusas. Pirmuoju kurorto direktoriumi tapo vaistininkas A.Grigalauskas.

Kurorto populiarumą lėmė gamtinės sąlygos ir laikinosios sostinės – Kauno artumas.

XXa. ketvirtame dešimtmetyje Kačerginės vasarvietė ėmė sparčiai augti – poilsiautojams duris atvėrė prestižinis pensionas „Elit“, T.Dambravičienės, A.Grigalausko, J.Paulausko, S.Jankūno ir kt. vasarnamiai. Vilas čia pasistatė pedagogas J.Mašiotas, skulptorius J.Zikaras, architektas V.Landsbergis-Žemkalnis, prof. M.Kaveckis, inžinierius V.Rėklaitis, generolas Vaiciuška, vyr. tribunolo pirmininkas Ciplijauskas.

Tarpukario Kačerginėje mėgo vasaroti prof. S.Šalkauskis, prof. J.Eretas, prof. A.Gylys, Seimo pirmininkas K.Šakenis, teisingumo ministras A.Tamošaitis, operos dainininkai A. ir S.Sodeikos, Lietuvos Respublikos prezidentas K.Grinius.

1940m. liepą NKVD pareigūnai čia suėmė „XX amžiaus“ redaktorių I.Skrupskelį, teisingumo ministrą A.Tamošaitį, užsienio reikalų ministrą J.Urbšį.

Sovietmečiu Kačerginėje gyveno, dirbo ir kūrė rašytojas V.Mykolaitis-Putinas, aktorius ir režisierius J.Stanulis, tapytojas A.Martinaitis, architektas V.Landsbergis-Žemkalnis ir jo sūnus prof. V.Landsbergis, prof. A.Smailys, režisierius A.Sutkus, dailininkai D.Eidukaitė, S.Nenorta, V.Manomaitis ir kt.

Šiuo laikotarpiu plėtėsi miestelio infostruktūra: išaugo 1940m. įkurta mokykla, 1945 m.pradėjo veikti paštas ir ambulatorija, 1948m. – biblioteka, 1960m. - vaistinė. 1962m. Kačerginėje atidaryta respublikinė vaikų sanatorija „Žibutė“, 1965m. duris atvėrė vaikų darželis ir gaisrinė, 1984m. – girininkija.

Be minėtų įstaigų sovietmečiu Kačerginėje veikė trys parduotuvės, restoranas „Pušelė“ ir žinomos pionierių stovyklos - „J.Fučiko“, “J.Biliūno“ vardo, „Žvaigždutė“, „Liepsnelė“, „Dobilėlis“.

1960m. Kačerginės apylinkėse įvyko SSRS autoralio čempionato etapas. 1961m. suprojektuotas ir 1962m. atidarytas 5,450 km ilgio ir 7,5 m. pločio automobilių lenktynių žiedas (nuo 1997m. VĮ „Nemuno žiedas“).

Šiandien Kačerginėje yra seniūnija, pagrindinė mokykla, vaikų darželis, sanatorija „Žibutė“, biblioteka, vaistinė, ambulatorija, girininkija, vaikų poilsio stovykla „Merkurijus“, paštas, dvi maisto prekių parduotuvės, kavinė „Kačerga“. 1998m. pab. duris atvėrė maldos namai – pagal architekto V.Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Šv.Onos koplyčia.