Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Apie mus rašo Autorė Jolanta Kažemėkaitytė „Ūkininko patarėjas“ 2007 spalio

KRAŠTOTYRINĖ KAČERGINĖS IR PALANKIŲ KAIMO SENBUVIŲ SUEIGA

2007-09-16

 

Sueigos akimirkos ir prisiminimai parengti, remiantis  Jolantos Kažemėkaitytės straipsniu laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, 2007 09 22, Nr. 111(2160).

 

Gražiausios dienos – prie Nemuno žilo

Matematiko Jono Mašioto mokinio Antano Vaičiaus susitikimas su pedagogo dukra Baniute Mašiotaite Kroniene garlaivyje.

 

Kauno rajono savivaldybė Kačerginės senbuviams ir jų ainiams dovanojo nepamirštamą kelionę Nemunu.

Kas yra kaimo senbuviai ir kaip galima jiems bei gimtajai žemei nusilenkti?

„Senbuviai - tai kuo seniau įsikūrę gyventojai. Daugelis iš mūsų esame penktos kartos kačerginiečiai arba palankiškiai. Senbuviams priskirtini ir trečios kartos atstovai", - sueigoje teigė kačerginietė Roma Jakienė, viena renginio sumanytojų.

Šventėje dalyvavo ir Kačerginės senbuviais laikomi europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis, taip pat literatūros klasiko Prano Mašioto anūkė Baniutė Mašiotaitė-Kronienė. Moteris atvyko iš JAV, kur gyvena. Prieš dvejus metus ji Kačerginei bei apskritai Lietuvai padovanojo atsiimtąją tėvų žemę.

Prano Mašioto giminės: Janina Žemaitaitienė, Rasa Lipšienė – viešnia iš Australijos, Baniutė Mašiotaitė Kronienė – viešnia iš Čikagos.

 

 

 

Pirmą kartą po daugelio dešimtmečių buvusioje senosios Kačerginės prieplaukos vietoje sustojo garlaivis „Tolstojus“

Kelionė laivu į tėvonijų

Rytą iš senosios Kauno prieplaukos prie Vytauto bažnyčios pajudėjo specialiai užsakytas laivas „Levas Tolstojus", "prikimštas" Kačerginės senbuvių ainių. Ne vienas jų įsikūręs Kaune.

Laivas plaukė į Kačerginę, primindamas jos senbuvių ke­lionę Nemunu arba pakrante gabenant upės maitintojos naudą - žuvį į Kauno turgų bei atgal.

Prie Nemuno prigludusi, pušyne skendinti Kačerginė nuo Kauno nutolusi apie 15 kilometrų.

Laivas taikėsi sustoti vietoje, kur būta Kačerginės prieplaukos. Šiek tiek apsiriko, padidindamas keleivių apmaudą, kad prieplaukos nė ženklo neliko.

Tarpukariu bei pokariu garlaivis rytą į Kačerginę atpūškuodavo nuo vakarų pusės, surinkęs dar anksčiau turėjusius prabusti panemunių gyventojus, skubėjusius pinigėlio prasimanyti į Kauno turgų, jame parduodant, be žuvies, kiaušinius, sviestą, kitą sunkiai uždirbtą gerą.

 

 

 

Kauno rajono savivaldybės  administracijos direktorius Vytautas Bancevičius nuoširdžiai rūpinosi sėkmingu garlaivio keleivių išlipimu į krantą.

Senbuvius sutiko Zapyškio kaimo kapela „Nemuno vingis“ (vad. Vytautas Brušnius).

Geriausia pasaulyje vieta

Iš mažutės bažnytėlės - pušų gaubiamos šventovės visi patraukė į vaikų sanatorijos salę. Joje ant ištiestų žvejų tinklų kabėjo nuotraukos, įamžinusios senuosius Kačerginės bei Palankių gyventojus, jų gyvenimą prie Nemuno. Prie XX a. pradžios bei vidurio nuotraukų gausiai būriavęsi šventės dalyviai vienas kitam rodė jose atpažintą giminaitį, kaimyną, jaunystės draugą.

Kraštiečių sueigą pradėjo Kačerginės kultūros centro direktorė Lina Sinkevičienė primindama, kad gimtasis kraštas žmogui - kaip medžiui žemė; žmogus be savo žemės - kaip išrautas medis. „Iš šių nuotraukų žvelgia jūsų protėviai", - sakė L. Sinkevičienė, vadovaujanti ir Prano bei Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijai, kuri taip pat rengė senbuvių sueigą.

Draugijos nariai - jaunieji mašiotukai, vaikai, - B. Mašiotaitei-Kronienei įteikė Kačerginės vėliavą, Kauno rajono meras V. Makūnas - padėką už indėlį į vietovės dvasinį gyvenimą. „Čia matau daug pažįsta­mų veidų, bet sunku visų pavardes atsiminti", - sakė moteris, Lietuvą su tėvais palikusi 1944 m. , būdama paauglė. „Kačerginė - geriausia vieta pasaulyje. Čia labai graži bendruomenė - kaip šeima. Kačerginėje prabėgo gražiausias mano laikas. Joje mano tėvai buvo pasistatę vasarnamį. Mokiausi Kaune, o čia prabėgo mano vasaros, - kalbėjo europarlamentaras prof. V. Landsbergis ir perskaitė ištraukų iš naujosios savo knygos „Bangos duokit kelią, (Kačerginės paveikslėliai)“...

Brangiai viešniai iš Čikagos Baniutei Mašiotaitei Kronienei draugijos vadovai ir jaunieji mašiotukai padovanojo Kačerginės vėliavą

 

Prano Mašioto anūkei nuoširdžiai dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas

 

Upė ir siautė ir glaudė

V. Landsbergis pasidalijo ir neužrašomu - garsiniu - prisiminimu: labai tikroviškai ir artistiškai, kaip bylojo gausūs entuziastingi plojimai bei šūksniai, perteikė garlaivio „Kęstutis", kuris paskutinis plaukė po karo Nemunu, garsą. Juo didžiulių ratų garą leidžiantis garlaivis iš tolo pasisveikindavęs. Išgirdęs šį garsą, pasak profesoriaus, galėjai per 5 minutes suspėti į garlaivį.

Smagiai visus nuteikęs prof. V. Landsbergis ragino Kačerginės bendruomenę paaukoti po keletą rąstų ir atkurti prieplauką. Jos rąstai kadaise 10 metrų į Nemuną driekėsi. „Kirvukais čak čak, ir bus prieplauka. Nuo jos kadaise buvo gera gaudyti aukšles", - sakė profesorius. Kačerginės senbuviai mena jo aistrą meškerioti.

 

 

 

 

Kačerginės vokalinio ansamblio dalyvės su  europarlamentaru, Kačerginės senbuviu Vytautu Landsbergiu ir seimo nariu Donatu Jankausku.

 

Savo himną atliko jaunieji draugijos nariai – mašiotukai.

 

Skurdžiai gyveno, bet buvo širdingi

Ekrane rodant parodėlės nuotraukas, buvo kviečiami jose įamžintų senbuvių giminaičiai uždegti po žvakelę simboliniame vietovės medyje. Pirmoji žvakelę įžiebė Kačerginės bendruomenės senbuvė R. Jakienė. Tai ji apėjo buvusių Kačerginės ir Palankių kaimų trobas ir surinko senbuvius įamžinusias nuotraukas, žinias apie jų šeimas - kada senbuviai gimė, kuo vertėsi, kiek vaikų užaugino.

Pasirodo, pirmasis Palankių gyventojas - Antanas Liubinas, gimęs XIX a. antroje pusėje. Tada - apie 1860-1870 metus - gimę ir antrasis šiame kaime įsikūręs Jonas Velička, trečiasis čia trobą pasistatęs Juozas Žemaitis. Ūsai, Jakelaičiai, Pužauskai, Jakai, Veniai, Bartuliai, Grikiečiai, Laurinaičiai –  tai vis XX a. pradžioje Kačerginės bei Palankių kaimuose įsikūrusios pavardės.

 

 

 

 

Kraštiečių sueigą papuošė simbolinė Kačerginės ir Palankių kaimo valtis, kurią šventei dovanojo kačerginietis Gytis Valatka.

Šventės organizatorė Lina Sinkevičienė ir Kačerginės senbuvė, kraštotyrininkė Roma Jakienė.